Paskutinė nuotrauka prieš išvykstant i Japoniją. Vilniaus aerouostas.
Vaizdas naktį iš New Otani viešbučio 35 -ojo aukšto 3505 kambario į naktinį Tokiją. Priešais juoda dėmė tai Japonijos Imperatoriaus rūmai.
Vaizdas naktį iš New Otani viešbučio 35 -ojo aukšto 3505 kambario prieš prasidedant taifūnui Nr.18, kuris praūžė pro patį Tokijo centrą.
Prie Japonijos fondo pastato. Už kelių minučių prasidės susitikimas su fondo atstovais.
Prie užsienio reikalų ministerijos, kur artimiausiu metu įvyks susitikimas.
Japonijos užsienio reikalų ministerijos būstinė.
Tokyo miesto savivaldybė.
Prie Imperatoriaus rūmų yra nuostabaus grožio parkas, kuriame yra daugybė suformuotų bonsai stiliumi medžių.
Prie Imperatoriaus rūmų yra nuostabaus grožio parkas, kuriame yra daugybė suformuotų bonsai stiliumi medžių. Aplinkuj matosi dangoraižiai. Čia yra įsikūrusios žinomiausios Japonijos kompanijos.
Nuotrauka prisiminimui.
Iki tolumoja matomo tilto, gali prieiti turistai ir kiti Japonijos gyventojai. Toliau yra draudžiama zona, nes toliau prasideda Imperatoriaus Akihito rūmai.
Nuotrauka prisiminimui. Spalio 9d. man yra suteikta galimybė aplankyti imperatoriaus rūmus ir apžiūrėti imperatoriškąją bonsai kolekciją.
Imperatoriaus rūmus supa dangoraižiai.
Prie vienų iš imperatoriaus vartų.
Imperatoriaus rūmai iš parko teritorijos.
Pro šiuos vartus spalio 9d. aš apteksiu į imperatoriaus rūmų teritoriją, kur mus pasitiks ir praves ekskursiją vyriausias imperatoriaus rūmų ceremonijos vadovas Mr. Akio Hayashi.
Imperatoriaus rūmų prieigos.
Parkas prie imperatoriaus rūmų.
Tokyo dangoraižiai.
Pakeliui i kabukio teatrą aptikome bonsai parduotuvę.
Su bonsai parduotuvės vadove. Ši parduotuvė randasi viename prabangiausiame Tokyo rajone, kuris vadinamas "Ginza".
Štai šiame "Ginzos" rajone randasi kabukio teatras, kuriame mes stebėsime 4 valandų spektaklį. Bilieto kaina į šį spektaklį maždaug 600 Lt.
Štai už tiek dienų bus nugriautas ir išnaujo pradėtas statyti, šis nuostabaus grožio kabukio teatras. Nugriovimo ir perstatymo priežastis - žemės drebėjimai, nes yra baimė, kad pastatas per stipresnį žemės drebėjimą gali sugriūti.
Po spektaklio.
Naktinis "Ginzos" rajonas.
Pakeliui į vieną seniausių Tokijuje Sensoji šventyklą.
Čia galima pamatyti ir rikšas, tai vienas iš pragyvenimo šaltinių ir pramoga turistams.
Seniausia Tokijuje Sensoji šventykla. Asakusa rajonas ir jame esanti viena įspūdingiausių Tokijo šventyklų Sensoji. Sensoji dar yra vadinama Asakusa Kannon šventykla, kurios pagrindinė salė pastatyta 645 m. ir kur saugoma auksinė gailestingumo deivės Kannon statula. Sensoji šventyklos atsiradimo priešistorė siekia 628 metus, kuomet du žvejai broliai Hinokuma Hamanari ir Takenari žvejodami šalia tekančioje Sumidos upėje tinkluose ištraukė keistą daiktą panašų į kažkokią statulą. Pamatęs tą keistą daiktą Asakusa kaimelio vyresnysis Haji no Nakatomo iš karto suprato, kad tai yra svarbios budizmo dievybės Bodhisattva Kannon statula. Priėmęs budisto dvasininko įžadus ir pavertęs savo namus į šventyklą, Haji no Nakatomo likusį gyvenimą pašventė gailestingumo deivės Kannon garbinimui. Šių dienų Sensoji yra seniausia šventykla Tokijuje, kurią kasmet aplanko apie 30 milijonų lankytojų.
Seniausia Tokijuje Sensoji šventykla. Įėjus į šventyklos kiemą galima rasti įvairiausių parduotuvių turistams.
Seniausia Tokijuje Sensoji šventykla. Šalimais kabantys žibintai su užrašais, tai padėka rėmėjams. Čia užrašyta įmonės pavadinimas.
Kaip matote labai daug ši šventykla turi rėmėjų.
Seniausia Tokijuje Sensoji šventykla. Įdomu pastebėti tai, jog ir Lietuvoje gerai žinomas Japonijos elektronikos priemonių gamintojo Canon vardas yra glaudžiai susijęs su minėta Asakusa Kannon šventykla. Pirmasis Japonijos elektronikos milžino fotoaparatas buvo pagamintas 1933 metais bei gailestingumo deivės Kannon garbei pavadintas „Kwanon“. Po kelių metų pati kompanija pakeitė pavadinimą į Canon, kuris skambėjo labai panačiai kaip ir Kwanon.
Seniausia Tokijuje Sensoji šventykla. Vidinis kiemas.
Aš taip pat truputį paukojau lėšų, o taip pat šalimais nusipirkau smilkalų ir įdėjau į specialiai tam pastatytą indą. Kalbama, kad dūmai apvalo sielą.
Šventyklos altorius.
Šventyklos viduje, tvenkinyje matosi plaukioja japoniniai karpiai KOI.
Krioklys.
Seniausia Tokijuje Sensoji šventykla. Yogodo salė.
Seniausia Tokijuje Sensoji šventykla.
Pakeliui į Hamarikyu parką nutarėme papietauti, eidami gatve padarėme keletą nuotraukų, kaip atrodo tradicinės japonų gatvelės.
Beveik šalia kiekvienos gatvelės parduotuvės stovi po žibintą, kuriame ant stiklo yra parašytas parduotuvės pavadinimas.
Edo laikotarpio dvasia alsuojantis senasis Asakusos rajonas. Asakusa rajonas mena Edo laikotarpį (1603-1868 m.), kuomet tai buvo klestintis to meto Tokijo prekybinis centras. Viena Asakusos suklėstėjimo preižasčių buvo ta, jog Edo laikotarpiu čia buvo ryžių saugojimo sandėliai. Sandėliuose laikytos iš visos Japonijos Edo mieste (dabartinis Tokijus) susirinkusių samurajų ir Edo gyventojų ryžių atsargos. To meto samurajų bei Edo pilyje gyvenusių karių atlyginimai buvo išmokami ryžiais, todėl atsirado apsukrūs tarpininkai, kurie sukūrė unikalią sistemą kaip už tam tikrą komisinį mokestį ryžius išgryninti į grynuosius pinigus. Dėka apsukriai sukurptos sistemos atsirado klestintys prekybininkai, kurie stimuliavo Edo kultūros ir Asakusos rajono suklestėjimą. Deja, tačiau 1923 m. Didysis Kanto žemės drebėjimas ir antro pasaulinio karo verpetai sunaikino senąją Asakusą.
Asakusa rajonas. Visgi nuolat besikeičiančiame Tokijuje Asakusa ir Sensoji šventykla tebėra ta vieta, kur galima tiesiogiai pajusti daugiau kaip tūkstantį metų besitęsiančios istorijos ir kultūros dvasią.
Štai ir mūsų su Andriumi kuklūs pietūs.
Po to sėdome į laivą ir nuplaukėme į Hamarikyu parką.
Andrius įsitaisė laive ir pasiruošė video kamera įamžinti mūsų kelionę.
Štai pagaliau priplaukėme Hamarikyu parką, šis parkas randasi saloje.
Hamarikyu parkas iš fotografuotas iš laivo.
Hamarikyu yra šalia Tokijo įlankoje, šalia futuristinis Shiodome rajonas.
Hama Rikyu galima atplaukti laivu iš Asakusa ir Odaiba rajono. Arba 10-15 minutės pėsčiomis nuo JR Shimbashi stoties arba Shiodome stotis Oedo metro linijos .
Hamarikyu parkas Tokijuje esantis Hamarikyu parkas yra vienas iš daugelio japoniškų parkų prilygstančių aukščiausio lygio meno šedevrams. Hamarikyu unikalus ne tik savo grožiu, bet ir tuo, kad iš vienos pusės parką supą dangoraižiai, o kitoje pusėje Sumida upė įsilieja į Tokijo įlanką. Todėl lankytojai vaikštinėdami parke gali mėgautis unikaliu peizažu bei pajusti modernaus Tokijo metropolio ir tradicinio japoniško sodo sintezę.
Parke suradome katiną, kuris slėpėsi nuo lietaus, nes tą dieną kaip vaikščiojome po parką pliekė lietus ir artėjo Taifūnas Nr.18
Hamarikyu parkas
Ta dieną, galima sakyti mes tik su Andriumi ir vaikščiojome po šį nuostabų parką. Visos televizijos pliekė apie pasiruošimą taifūnui. Aš neturėjau pasirinkimo, todėl ir turėjau išnaudoti kiekvieną minutę. Pliekiant lietui aš vistiek vaikščiojau ir grožėjausi parku.
Hamarikyu parko plotas yra 250,165 kv. metrai. Nors parkas miestelėnams duris atvėrė tik 1946 m., dar 17 amžiuje čia buvo Tokugawa šioguno šeimos vila. Tadėl Hamarikyu parkas yra tipinė Edo laikotarpio Japonijos feodalų reakreacinės paskirties vieta. Hamarikyu parke ištisus metus prižiūrimi ir formuojami 6077 medžiai tame tarpe japoniškos pušys, japoniškos vyšnios sakuros, klevai, japoniškos slyvos, pražįstančios sausio mėnesį, auga kamelijos, bijūnai, rododendrai ir galybė kitų augalų.
Nuotrauka prisiminimui sodo fone.
Kasmet 350 milijonų litų Tokijo parkų ir sodų priežiūrai Lankantis Hamrikyu parke neapleido lietuviškas smalsumas kokia visgi šio grožio kaina? Aš kraipiau galvą negalėdamas suvokti kokio dydžio žmonių komanda turėtų dirbit prižiūrinti pastarąjį parką. Juk nuolatinės priežiūros reikalauja daugiau nei šeši tūkstančiai medžių. Bent iš dalies atsakyti į šį klausimą galima pažvelgus į Tokijo metropolio parkų asocijacijos metinį biudžetą. Pastarosios organizacijos vienas iš tikslų ir yra savivaldybės žinioje esančių parkų priežiūra bei miesto apželdinimas medžiais. Asociacija be kitų objektų prižiūri devynis istorinius sodus ir 55 parkus Tokijo metropolyje. Minėtoje organizacijoje nuolat dirba apie septyni šimtai darbuotojų, o metinis biudžetas siekia apie 350 milijonų litų. Beje, Tokijo metropoliteno metinis apželdinimo fondas yra apie 65 milijonus litų. Daug tai ar mažai palieku spręstu jums.
Beveik ant kiekvieno medžio yra lentelė su užrašu koks tai medis. tai naudinga ir tiems kas lankosi parke.
Koks nuostabus neabari.
Kėlė nuostabą kiek reikia įdėti darbo ir pastangų, kad galėtum suformuoti ir išlaikyti tokius formuotus medžius.
Bevaikščiodami po parką pamatėme ir grybų porelę.
Todėl lankytojai vaikštinėdami parke gali mėgautis unikaliu peizažu bei pajusti modernaus Tokijo metropolio ir tradicinio japoniško sodo sintezę.
Šie laiptai veda i dirbtinę fujimą kalną, iš kurio atsivers nuostabaus grožio parko vaizdas.
Žiūrint į parką sunku net suvokti, kaip architektai tais laikais taip puikiai galėjo suprasti ir suvokti gamtą, kad suprojektuotų šį nuostabų parką.
Tolumoje matosi dangioraižiai ir sode esantis arbatos namelis. Atrodo viskas taip dera ir vienas kitą papildo.
Tradicinis japoniško stiliaus tiltas ir tolumoje matomas arbatos namelis.
Hamarikyu unikalus ne tik savo grožiu, bet ir tuo, kad iš vienos pusės parką supą dangoraižiai, o kitoje pusėje Sumida upė įsilieja į Tokijo įlanką. Todėl lankytojai vaikštinėdami parke gali mėgautis unikaliu peizažu bei pajusti modernaus Tokijo metropolio ir tradicinio japoniško sodo sintezę.
Šiame parke priglobstį ir ramybę randa įvairiausi paukščiai.
Matyti, kaip arbatos namelyje vyksta arbatos ceriamonija.
Tradicinis japoniškas takelis.
Šia nuotrauka ir baigsiu pirmą dviejų dienų pristatymą apie Japoniją. Vakare turiu susitikimą su vienu iš didžiausių Japonijos dienraščio "The Asahi Shimbun" miesto naujienų sekcijos vadove Mrs. Mariko Sugiyama, kuri ruoš straipsnį apie mano viešnage Japonijoje. Šis dienraštis turi apie 10 mln. skaitytojų.
